išvartyti

išvartýti tr. Rtr; N 1. LL167,329, L, KŽ, DŽ¹ iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti Krs. Miškas buvo išvartýtas Mlt. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė BM56(Žb). Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja DP255. Išvartýtas krėslas NdŽ. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą (d.) Vrn. | prk.: Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Brb. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo Krš. | refl. Ser, NdŽ, KŽ: O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis rš. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę Žem. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses J.Balt. | prk.: Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra] Pvn. 2. LL167 sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską Trk. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok Šd. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono Drsk. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė Kpč. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti Krš. Altorius netikrų dievų išvartė S.Stan. 3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo BM225(Krk). Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius Klt. ║ refl. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės NdŽ. 4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką Slm. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus! Krš. 5. Š į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartaĩ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio Pšš. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartaĩ, aplaistai tuo sūrymu Pšš. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartaĩ gerai Pš. ║ į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti Krš. 6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną MŽ. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas] Klt. Šieną tą išvartaĩ – sulyja, ir vėl Krns. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu Lpl. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti Slk. | refl. tr.: Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo Dglš. 7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų Srj. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi Krš. 8. refl. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo BsPII176. | Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė Žem. 9. refl. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis Rdn. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn Drsk. ║ pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks M.Katil. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie Krš. | Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je] Krš. 10. NdŽ sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado DŽ¹. Išvartyti leiterius – knygas Q43. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau Žem. 11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau rš. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus] Pv. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau Rdm. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos Vgr. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos! Drsk. 12. refl. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę Rz. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to Erž. ║ refl. atvėpti, atkarti: Prasta merga toki, mažutė, lūpos išsivar̃tę Mžš. 13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos LTR(Smn). 14. N, J, LL191, KŽ išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo LKXX341. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Krš. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks Ob. Sąšlavynus išvartýti NdŽ. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt SPI108. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų Š. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė Žd. 15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt Klt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios rš. 16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį J.Jabl(Pš). 17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu TS1899,4. 18. iter. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį Db. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau rš. 19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai Klt. | refl. prk.: Visep išsivar̃to gyvenimas Dglš. 20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai Skr. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė Prn. 21. prk. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto MP133. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta DP222. 22. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant Krš. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm! Krš. 23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu (ps.) Mlt. 24. refl. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais Pj. 25. refl. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai LTR(Skd). 26. prk. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus SPI6. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų SPI146. 27. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu Žlp.

◊ į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko] Krš.

juokaĩs išsivartýti visiems labai juoktis: Juokaĩs išsivar̃tėm iš tokios šnektos Lk.

\ vartyti; apvartyti; atvartyti; davartyti; įvartyti; išvartyti; nuvartyti; pavartyti; parvartyti; pervartyti; pravartyti; privartyti; razvartyti; suvartyti; užvartyti